Šia istorija dalinuosi klientui maloniai sutikus. Kai kurie dalykai pakeisti konfidencialumo sumetimais.
Vienas iš pačių netikėčiausių užsakymų, kuriuos kada nors esu išgirdusi, buvo užsakymas pakeisti savo mintis apie Lietuvą ir lietuvius. Į mane kreipėsi vidutinio amžiaus vyras ir pasakė: perskaičiau jūsų postą facebooke apie sutartines ir supratau, kad aš taip pat turiu nemažai negatyvių įsitikinimų apie lietuvius. Nors man pačiam labai nepatinka, kai kas nors apie tautiečius kalba negražiai, supratau, kad visa ta tautosaka apie džiaugsmą dėl degančio kaimyno namo, pyktį ir pavydą paveikė ir mane. Aš tuom taip pat tikiu. Ir kad „kur bepažvelgsiu – visur balta“, tai yra visur tik ir randu patvirtinimus šitų žodžių. Ką beatsiversčiau paskaityti ar kas kokias istorijas žmonės begvildentų. Atrodo, kad viskas aplinkui tai patvirtina. Nors dalinai suprantu, kad tai nesąmonė. Juk yra normalių žmonių. Aš noriu pabandyti ar kas pasikeis, jei aš pakeisiu tas nuostatas. Turiu prisipažinti, kad pats nelabai tikiu. Aš pats gyvenu ne Lietuvoje, tačiau daug bendrauju su čia gyvenančiais lietuviais.
Šis pasirinkimas ir man buvo labai įdomus ir naujas. Niekas iki šiol nebuvo kreipęsis tokiu klausimu.
KELIONĖ MINČIŲ LABIRINTAIS
Nusprendėme padirbėti su mintimis: aš nekenčiu lietuvių, lietuviai pavydūs, negatyvūs ir panašiomis.
Pirmiausia išsiaiškinome, kaip tokios mintys veikė jo ligšiolinį gyvenimą. Jis pakartojo tą patį, ką ir sesijos pradžioje. Kad daug kur perskaito, girdi kalbant, mato įvairius komentarus ir susidaro niūrus vaizdas, kokie lietuviai yra pikti, pagiežingi ir pavydūs.
Sekantis klausimas, į kurį buvo verta atsakyti: Kaip tu reaguoji, kai tiki šiomis mintimis ir vaizdiniais, kurias kuria vaizduotė. Jis atsakė jaučia įtampą, pyktį ir tuo pačiu energijos trūkumą. Beprasmybės jausmą. Jis žiūrėjo į mane nuostabos pilnomis akimis ir pasakė, „aš niekada iki šiol neatkreipiau dėmesio, kad tokios mintys taip veikia mane patį. Net neįsivaizdavau, kad jos kelia tokį pyktį ir stresą man pačiam.“
Toliau keliavome minčių labirintais ir ieškojome geriausio sprendimo.
Sesijai pasibaigus, mes aptarėme kas jam buvo svarbu ir jis pasidalino:
Aš supratau kaip stipriai mane veikia mintys, kurios sukasi mano galvoje. Ir kad negatyvios mintys apie lietuvius veikia ir mane. Juk jos sukasi ne kieno nors kito, o mano galvoje. Aš labai aiškiai pajutau ir supratau, kad tie žodžiai, kuriuos aš adresavau įsivaizduojamiems lietuviams yra skirti ir man pačiam. Ir viskas, ką aš galvoju apie lietuvius, aš galvoju apie save. Juk aš-lietuvis, automatiškai visi epitetai atitenka ir man pačiam. Jausmas toks pat lyg tuos žeidžiančius žodžius man sakytų kažkas kitas, man labai svarbus ir brangus žmogus. Aiškiai supratau, kad nenoriu taip mąstyti. Nežinau ar kas pasikeis išoriniam pasaulyje, bet taip jaustis aš nebenoriu.
DĖL KO YRA TIESA, KAD LIETUVIAI YRA PUIKŪS IR NUOSTABŪS ŽMONĖS
Tuo atveju mes panaudojome – priešingų pavyzdžių suradimą. Tai reiškia: dėl ko yra tiesa, kad lietuviai yra puikūs ir nuostabūs žmonės. Rezultatas pranoko lūkesčius. Jis surado tiek pavyzdžių apie tai kokie lietuviai yra nuostabūs ir didingi pradedant nuo visiems žinomų žmonių pasiekimų ir laimėjimų, baigiant artimaisiais ir draugais, apie kurių geranoriškumą ir pagalbą vieni kitiems niekas be jų artimiausio rato niekada ir nesužinos. Pavyzdžių buvo daugiau nei pakankamai ir jie buvo tokie tikri ir gyvenimiški, kad aš pati vos nenubraukiau ašaros. Džiaugsmo ir pasididžiavimo ašaros.
Ir svarbiausia jis pats atsitiesė, atsipalaidavo, tarsi pradėjo šviesti iš vidaus. Ir prisipažino: „pirmą kartą gyvenime jaučiu pasididžiavimą, kad esu lietuvis. Ir tas pasididžiavimas toks tikras, kad nepakanka žodžių jam apsakyti. Jaučiu ir energijos antplūdį ir atsiranda tikėjimas, kad viskas bus gerai. Kaip sunkią naštą kokią būčiau nuo pečių nusimetęs. Žinote, juk iš tikrųjų lietuviai yra puikūs, kilnūs ir net didingi žmonės.
Praėjus kuriam laikui gavau laišką nuo šio išmintingo ir įkvepiančio vyriškio. Jis rašė, kad iš tiesų jo nuotaika pasitaisė ir jis pradėjo pastebėti visai kitus dalykus nei iki šiol. Pirmas įvykis buvo labai paprastas ir buitiškas: parduotuvėje išgirdo kalbantis lietuviškai. Jis rašė: anksčiau aš būčiau paniekinamai atsiviepęs: ai, lietuviai ir susiraukęs nuėjęs tolyn. Taip, aš pajutau impulsą kažką tokio pagalvoti, tačiau tai jau nebeveikė manęs. Aš nusišypsojau, pasiklausiau, kokia visgi graži ta lietuvių kalba ir moterys, ir nuėjau savo keliais. Ne, aš nepuoliau sveikintis ar šokinėti iš džiaugsmo. Tačiau mano reakcija man patiko. Pradėjau pastebėti kiek daug žmonių remia vieni kitus ir palaiko. Taip, aš taip pat matau, kad ne viskas gerai ir yra daug dar taisytinų dalykų, tačiau aš jau „nebepakišu“ visų lietuvių po negatyviais apibendrinimais, jei kažkas netinkamai ar nehumaniškai pasielgė ar elgiasi. O svarbiausia, man labai palengvėjo ir keista, bet žmonės pradėjo sakyti, kad su manim tapo daug smagiau bendrauti.
KAS AŠ ESU? AŠ – LIETUVIS/Ė
Kas gi įvyko, jei tai paaiškinti iš profesinės pusės: Viskas labai paprasta: Jei aš galvoju negatyviai apie lietuvius, automatiškai mano (lygiai taip pat ir visų kitų) pasąmonė tuos negatyvumus priklijuoja ir man, nes aš taip pat lietuvis/ė. Viskas, ką aš galvoju apie lietuvius, tinka ir man. Aš –lietuvis. Lietuviai yra pavydūs, pilni negatyvizmo = aš esu pavydus, pilnas negatyvizmo. Ir taip mąstyti yra labai nenaudinga. Identiteto lygmuo yra labai gilus lygmuo žmogaus pasąmonėje. Tai yra tai, ką žmogus galvoja apie save: kas aš? Koks aš? Būtent jis – identitetas įtakoja mūsų vertybes ir įsitikinimus, mūsų talentus (pasireikš jie ar ne, lavinsiu juos ar ne), įgūdžius ir sugebėjimus, nukreipia ir paveikia mūsų elgesį (sieksiu aš savo tikslų ar tik svajosiu ir kalbėsiu apie juos) ir formuoja mūsų aplinką, kuri mus supa ir yra labai svarbi mūsų sėkmei ar nesėkmėms. Jei jus supa jus palaikantys geranoriški žmonės, jums daug lengviau bus įgyvendinti savo tikslus, nei tuo atveju, nei jūs neturėsite palaikymo.
Taip pat – dauguma žmonių žino, kad egzistuoja toks reiškinys, kaip selektyvinis (atrenkamasis) dėmesys. Jei mes tikime, kad lietuviai yra nesąžiningi žmonės, mes būtinai savo gyvenimo kelyje pritrauksime tokius žmones. Tiesiog mūsų pasąmonė atrinks mums tuos, kurie gali patvirtinti šią mintį. Nes tokių nuostatų vienintelis darbas yra – patvirtinti pačias save. Tai yra kaip save išpildančios pranašystės. Kuo mes tikime, tą ir gauname. Ir čia jokia ne mistika. Čia žmogaus psichologija.
PASEKMĖS
Kas atsitiks, kai jūs pakeisite neigiamus įsitikinimus (jei tokių turite) apie lietuvius, -į teigiamus – kad lietuviai yra puikūs ir nuostabūs žmonės, didingi ir įkvepiantys. Pirmiausia jūs patys pajausite palengvėjimą ir pasijusite puikiai, nes tai ir apie jus. Atsiras pusiausvyra. Su laiku jūs galite pastebėti, kad sutinkate vis daugiau šviesių ir nuostabių žmonių ir kad didelė jų dalis – kaip netikėta – lietuviai. Pastebėsite kiek daug jaunų talentingų žmonių, šviesių ir išmintingų vyresniųjų. Pradėsite prisiminti ir pastebėti savo draugų ir pažįstamų rate, kiek daug žmonės padeda vieni kitiems ir vieni kitus palaiko. Suprasite, kad ir jūs nuostabus, ko anksčiau gal ir nepastebėjote. Ir su laiku jūsų aplinkos ratas vis plėsis prisipildydamas tokiais žmonėmis, kokiais jūs tikite, kad yra lietuviai, net jei jų tautybė bus kita. Atsiras pasididžiavimo jausmas. Pagarba sau ir savo broliams ir sesėms. Tiesiog taps šviesiau akyse. Pasikeis ir jūsų pačių elgesys. Ir gyvenimas taps šiek tiek malonesnis susidūrus su lietuviais. O jų pilnas visas pasaulis. 🙂