Mindfulness (Dėmesingas įsisąmoninimas) yra metodika, kurios efektyvumas patvirtintas daugybe mokslinių tyrimų tiek valdant ir mažinant stresą ir nerimą, tiek prisidedant prie emocinės ir psichloginės sveikatos gerinimo, taip pat naudojamas kaip veiksminga priemonė depresijos atkryčio prevencijai ir lėtinių skausmų mažinimui.
Mindfulness metodika susidaro iš moksliškai validuotų meditacijų ir kognityvinės elgesio terapijos pagrindų.
Ši metodika naudojama visame pasaulyje – grupes lanko įvairiausių amžiaus grupių ir profesijų žmonės, norintys gyventi labiau sąmoningą ir prasmingą gyvenimą, susitvarkyti su stresu.
Mindfulness arba dėmesingas įsisąmoninimas yra įgimtas žmogaus gebėjimas sukaupti dėmesį, būti atidžiam, suprasti ir tinkamai vertinti mus supančią aplinką.
Tačiau dažnai mes gyvename autopilotu, neįsisąmonindami savo patirties, paskęstame savo mintyse, vis galvodami apie praeitį, ateitį, sukdami mintis apie kitus žmones, kaip jie turėtų ar neturėtų elgtis ir t.t. ir taip patirdami stresą. Dažnai galime pastebėti, kad dienos greitai prabėgo, o mes net negalime tiksliai pasakyti, ką mes darėme, ką patyrėme, nes visa laiką mintijome, nekreipdami dėmesio į tai, ką patiriame, matome, jaučiame, užuodžiame, girdime, praleisdami visai šalia slypinčius gyvenimo džiaugsmo ir laimės šaltinius.
Todėl mindfulness labai svarbu mokytis ir praktikuoti.
Mindfulness ( liet. Dėmiesingu įsisąmoninimu grįstas streso valdymo) metodas buvo sukurtas 1979 m. amerikiečio Jon Kabat-Zinn. Jon Kabat -Zinn daug metų tyrinėjo budistines praktikas ir jų poveikį emocinėms būsenoms, ypač stresui, taip pat žmogaus imuninei sistemai, ligų eigai.
Kai esame dėmesingi ir susikaupę iš tiesų dalyvaujame savo gyvenime ir patiriame intensyvų kiekvienos akimirkos gyvybingumą. Kartu užmezgame ryšį su galingais savo vidiniais resursais, leidžiančiais patirti įžvalgas, transformuoti ir gyti. Jon Kabat-Zinn
✅Kokių pokyčių galima tikėtis praktikuojant Mindfulness?
Didėja gebėjimas suvaldyti stresines situacijas
Didėja pasitikėjimas savimi
Gerėja ryšys su savo kūnu
Didėja vidinė ramybė
Didėja psichologinis atsparumas
Didėja gebėjimas suvaldyti stresines situacijas
Gerėja gebėjimas pastebėti savo poreikius
Gerėja santykiai su svarbiais žmonėmis
Didėja pasitikėjimas savimi
Sumažėja automatinių reakcijų
Patiriama mažiau streso situacijose, kurios keldavo stresą
Gerėja miegas
Sumažėja lėtiniai skausmai